- pavydus
- pavydùs, -ì adj. (4) K
1. DP168, Q6, K kuris pavydi: Kurs pavydi kitam gero, tas pavydus J. Pavydus ūkininkas ėmė galvoti, kaip čia iš jos pinigus atimti SI404. Jeigu jis toks pavydùs, atiduokit ir mano dalią (ps.) Rmš. Pas pavydų žmogų bitė nesivaiso TŽIV459. Užmesdavo pavydų žvilgsnį į nerūpestingus bendrakeleivius J.Avyž. Bjaurios akys pavydžios KrvP(Rs). Nežiūrint tavo baimės pavydžios, vis tiek kita vainiką gavo B.Sruog. ^ Geras žmogus nepavydus, kitam laimės nepavydi KrvP(Klvr). Besotis pavydus, kvailas išdidus KrvP(Pln).
pavydù n. Ss: Kitiem pavydù, ka gerai gyvenam Gs. Net pavydù darosi, kad tau tep viskas sekasi Ig. pavỹdžiai adv.: Teip pavỹdžiai jis jam davė – mačiau, rankos net drebė[jo] Šn. pavydỹn adv.: Juo piktyn, juo pavydỹn Gs.2. BŽ487, NdŽ kuris pavyduliauja.
Dictionary of the Lithuanian Language.